- sutėkšti
- sutė̃kšti, sùteškia, sùtėškė 1. tr. Lex14, NdŽ, KŽ teškiant aplieti, aptėkšti; sumerkti: Sutė̃kšti ką vandeniu, purvais DŽ1. Neik keliu, ba tave purvu sutė̃kš Skr. Pliūpterėjo lietus. Šiltas, tirštas, šniokščiantis. Sumerkė, sutėškė žmones ir daiktus J.Balt. | refl. NdŽ, DŽ1. 2. refl. tr. nusilipdyti: Kregždės pastogiais iš purvo susìteška tokius aklinus numelius Vg. 3. tr., NdŽ šnek. bet kaip sumesti, netvarkingai sudėti: Sùtėškė visus daiktus kaip silkes į bačką Up. Šlapius javus sùtėškė, ir viskas niekais nuejo Skdv. Vaikų skurliai sutėkštì, tai aš ten gulėjau an tų skurlių Nmk. | prk.: Vaikai tokie maželyčiai sutėkštì (sukišti, suguldyti) į vygę ir knerka Bt. Sùtėškė mus į palatą kaip meškas Kv. 4. tr. NdŽ šnek. suduoti, užtvoti. 5. tr. KŽ šnek. sudaužyti, sumušti. | refl.: Taigi paleidau dabar savąjį raudoniuką [kiaušinį] pačiu pažemiu, kad nesusitėkštų jis ir nesutratintų žaliojo J.Balt. 6. tr. šnek. paskubomis, nerūpestingai ką padaryti: Greitai sùtėškė (pastatė, sunėrė) [gegnes] Žlb. 7. refl. Erž šnek. susidėti (apie nesantuokinius): Tą [savo] vyrą išvijo, su kitu vyru susìtėškė Vdžg. Juodu gyvena be susirašymo – susitė̃škę Rs. 8. intr. šnek. smarkiai išgerinėti: Da jaunų metų, bet pabaigo[je] vis sutė̃kšdavo, tai ir pasibaigė greit Krč. \ tėkšti; anttėkšti; aptėkšti; atitėkšti; įtėkšti; ištėkšti; nutėkšti; patėkšti; partėkšti; pertėkšti; pritėkšti; sutėkšti; užtėkšti
Dictionary of the Lithuanian Language.